LABAI TRUMPAI APIE KOMPOZITUS IR JŲ GAMYBĄ

Kompozitinė medžiaga (toliau „kompozitas“) susideda iš:

1. Armuojančios medžiagos (stiklo, anglies, aramido ar kitokio pluošto audinio, siūlų (rovingo), mato ir t.t.).

2. Rišančiosios medžiagos (epoksidinės, poliesterinės, vinilesterinės dervos ir t.t.).

Kompozite pagrindinę apkrovą priima armuojanti medžiaga, o rišančioji medžiaga tiesiog suriša armuojančią medžiagą, suteikia detalei stabilią formą. Tačiau rišančiosios medžiagos svarba yra labai didelė ir smarkiai įtakoja galutines kompozito charakteristikas.

Renkantis medžiagas detalės iš kompozitų gamybai yra svarbu, kad:

1. Medžiagos būtų skirtos kompozitų gamybai.

2. Rišančioji ir armuojanti medžiagos būtų tarpusavyje suderinamos.

3. Išlaikyti technologinius gamybos rėžimus.

Kadangi kompozitas yra armuojamas pluoštine medžiaga, o pluoštinė medžiaga maksimalias charakteristikas turi išilgine pluošto kryptimi, todėl formuojant detalę svarbu siūlus (audinio ar rovingo) orientuoti taip, kad jų kryptis sutaptų su apkrovos kryptimi.

Kompozitas, kaip medžiaga, su visomis savo charakteristikomis, yra gaunamas tiesiog detalės gamybos metu. Todėl yra labai svarbu išlaikyti bent jau sekančias gamybos sąlygas:

1. Patalpa kurioje bus formuojama turi būti sausa ir šilta. Temperatūra turi būti ne mažesnė nei +18 °C (rekomenduojama +20...22 °C). Santykinė oro drėgmė – neviršinti 70%.

2. Medžiagos ir formos tinkamai paruoštos darbui – formos, derva ir audiniai (rovingas, užpildai) sušildyti iki kambario temperatūros (+20 °C). Armuojančios medžiagos be visa ko turi būti dar ir visiškai sausos. Jeigu yra bent mažiausias įtarimas, kad medžiaga yra sudrėkus (pvz. buvo nesandariai laikoma vėsioje patalpoje), prieš naudojant ją būtinai išdžiovinkite.

3. Armuojančią medžiagą sukloti reikiama kryptimi, reikiamą sluoksnių ar siūlų skaičių. Medžiagą gerai įmirkinti derva. Nepalikti sausų vietų, pūslių. Tačiau taip pat nepripilti dervos daugiau negu reikia, nes tokiu atveju tik tuščiai eikvosite medžiagą ir detalę padarysite sunkesne.

4. Pabaigus formavimą, detalę palikti šiltoje, sausoje patalpoje arba patalpinti į specialią termo kamerą kol pilnai sukietės.

Epoksidinę dervą, skirtingai nuo poliesterinės dervos, su kietikliu reikia maišyti tiksliai tokiu santykiu kaip nurodyta gamintojo. Didesnis ar mažesnis kietiklio kiekis epoksidinės dervos atveju nei greitina, nei lėtina reakciją – tik blogina medžiagos charakteristikas arba netgi padaro dervą pilnai nekietėjančia.

Kalbant apie kompozitų panaudojimą aviacijoje, negalima nepaminėti medžiagos temperatūrinio atsparumo. Kaip žinoma, plastikai yra jautrūs temperatūrai. Dauguma plastikų aplinkos temperatūrai padidėjus virš +50 °C pradeda minkštėti ir praranda savo atsparumines charakteristikas. Tas pat galioja ir rišančiajai medžiagai, t.y. dervai. Karštą vasaros dieną paviršius esantis tiesioginiuose saulės spinduliuose įkaista:

- juodai dažytas paviršius iki +90 °C;

- aliuminio spalvos paviršius iki +78 °C;

- baltai dažytas paviršius iki +57 °C.

Dėl šios priežasties lengvos aviacijos reikalavimuose yra nurodyta, kad jėginė konstrukcija pagaminta iš kompozitų turi būti nudažyta baltai, išskyrus sparnų galus ar kitas neatsakingas detales. Todėl rinkdamiesi dervą formavimui įsitikinkite, kad ji gali dirbti bent iki +60 °C.

Kūrybinės Jums sėkmės!